Įstatai

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS KELMĖS AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRO

ĮSTATAI

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešoji įstaiga Kelmės aklųjų ir silpnaregių centras (toliau – Įstaiga) – tai nesiekianti pelno specialios paskirties įstaiga, įkurta aklųjų ir silpnaregių tarpusavio pagalbai ir santykiams su visuomene plėtoti, savarankiškai vykdanti Kelmės rajone aklųjų ir silpnaregių socialinę reabilitaciją, kultūros ir švietimo veiklą, teikianti su apgyvendinimu stacionarioje socialinės globos įstaigoje nesusijusias socialines paslaugas Kelmės rajone gyvenantiems regėjimo negalios asmenims, o, esant materialinėms, finansinėms galimybėms, – ir kitiems socialinių paslaugų pageidaujantiems, socialiai remtiniems Kelmės rajono gyventojams: pensininkams, neįgaliesiems, dėl rimtų priežasčių sunkioje materialinėje padėtyje esantiems bei kitokių sudėtingų problemų turintiems žmonėms.
2. Įstaiga yra juridinis asmuo, turintis sąskaitas Lietuvos Respublikos registruotose bankų įstaigose, savo anspaudą, atskirą buveinę ir administraciją.
3. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, LR Viešųjų įstaigų įstatymu ir kitais įstatymais, poįstatyminiais aktais, Kelmės rajono savivaldybės sprendimais, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (toliau vadinamos LASS) įstatais, suvažiavimo, centro tarybos nutarimais bei šiais įstatais.
4. Įstaigos finansiniai-ūkiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Įstaigos veikla neterminuota. Įstaigos veiklos teritorija – Kelmės rajonas, buveinės adresas: Vytauto Didžiojo 23, Kelmė 86143 , Lietuvos Respublika, telefonas 8-427 5 17 56

 

II SKIRSNIS. ĮSTAIGOS TIKSLAI

5. Savo veikla Įstaiga siekia šių tikslų:
5.1. Organizuoti Kelmės rajone gyvenančių regėjimo negalios žmonių bendrą veiklą ir savitarpio pagalbą.
5.2. Teikti Kelmės rajone gyvenantiems regėjimo negalios asmenims socialines ir sociokultūrines paslaugas, o šių įstatų 1 punkte numatytais atvejais ir kitiems šiame punkte išvardintiems Kelmės rajono gyventojams.
5.3. Teikti specialiąsias paslaugas Kelmės rajone gyvenantiems regėjimo negalios žmonėms, ugdyti jų savarankiškumą, gebėjimą pasirūpinti savimi bei padėti jiems integruotis į visuomenę.
5.4. Rūpintis Kelmės rajono regėjimo negalios žmonių užimtumu, naujų darbo vietų kūrimu ir jų pritaikymu.
5.5. Bendradarbiauti su Kelmės rajono savivaldybės institucijomis, socialinės apsaugos, kultūros ir švietimo įstaigomis, sprendžiant aklųjų ir silpnaregių problemas, palaikyti ryšius su kitomis Kelmės rajone veikiančiomis neįgaliais žmonėmis besirūpinančiomis įstaigomis ir organizacijomis.

 

III SKIRSNIS. ĮSTAIGOS UŽDAVINIAI

6. Įgyvendindamas savo tikslus, Įstaiga vykdo šiuos uždavinius:
6.1. Registruoja Kelmės rajone gyvenančius regėjimo negalios asmenis ir sutrikusio regėjimo vaikus, tvarko jų apskaitą tiria jų poreikius, teikia duomenis Steigėjams.
6.2. Padeda Kelmės rajone gyvenantiems regėjimo negalios žmonėms bei sutrikusio regėjimo vaikams įgyvendinti jų teisę lavintis ir siekti mokslo, mokytis profesijos specialiose ugdymo įstaigose arba integruotai.
6.3. Kartu su Kelmės rajono darbo birža, kitomis gyventojų užimtumu besirūpinančiomis organizacijomis rengia Kelmės rajone gyvenančių regėjimo negalios žmonių užimtumo programas, organizuoja tinkamų amatų bei profesijų mokymą, padeda įsidarbinti, išsaugoti savo darbo vietas, kelti jų profesinę kvalifikaciją ir užsiimti savo verslu.
6.4. Propaguoja LASS veiklą ir telkia visuomenės pastangas spręsti Kelmės rajone gyvenančių sutrikusio regėjimo asmenų problemas.
6.5. Kartu su Kelmės rajono savivaldybės socialinės apsaugos įstaigomis organizuoja su apgyvendinimu socialinės globos įstaigoje nesusijusių socialinių paslaugų teikimą Kelmės rajone gyvenantiems regėjimo negalios asmenims, o šių įstatų 1 punkte numatytais atvejais, ir kitiems šiame punkte išvardintiems Kelmės rajono gyventojams.
6.6. Rūpinasi Kelmės rajone gyvenančių regėjimo negalios asmenų socialine integracija, savarankiškumo ugdymu, ypatingą dėmesį skiria neseniai regėjimo netekusių žmonių darbo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių atkūrimui.
6.7. Organizuoja specialią pagalbą regėjimo negalios vaikams, ugdomiems namuose bei besimokantiems integruotai bendro lavinimo mokyklose, padeda jų tėvams, teikia informaciją mokytojams.
6.8. Kelmės rajone gyvenantiems regėjimo negalios asmenims padeda apsirūpinti negalią kompensuojančiomis priemonėmis.
6.9. Informuoja Kelmės rajone gyvenančius akluosius ir silpnaregius apie neįgaliesiems teikiamas lengvatas, padeda gauti reikiamą juridinę pagalbą, teikia kitą aktualią informaciją.
6.10. Savarankiškai ar kartu su Kelmės rajono savivaldybės institucijomis bei kitomis nevalstybinėmis organizacijomis rengia ir vykdo įvairias pagalbos regėjimo negalios asmenims bei kitiems šių nuostatų 1 punkte išvardintiems Kelmės rajono gyventojams programas.
6.11. Dalyvauja LASS vykdomose programose, rūpinasi, kad jos būtų įgyvendintos Kelmės rajone.
6.12. Atstovauja regėjimo negalios asmenų bei sutrikusio regėjimo vaikų interesams Kelmės rajono savivaldybėje, Kelmės rajone veikiančiose valstybės institucijose, kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
6.13. Stiprina Kelmės rajone gyvenančių regėjimo negalios asmenų ir vietos bendruomenės ryšius, skatina aklųjų ir silpnaregių aktyvumą, visuomeninę veiklą ir integraciją į visuomenę, supažindina Kelmės bendruomenę su regėjimo negalios žmonių gebėjimais.
6.14. Rūpinasi Kelmės rajone gyvenančių regėjimo negalios asmenų laisvalaikio praleidimu, organizuoja jų veiklą pagal pomėgius ir poreikius, skatina saviraišką, rengia įvairias laisvalaikio praleidimo bei kultūros ir sporto programas.
6.15. Kaupia lėšas, paramą, aukas, pasitelkia savanorius, ieško kitokios teisėtos pagalbos, kad šiuose įstatuose išvardinti tikslai ir uždaviniai būtų įgyvendinti.

 

IV SKIRSNIS. ĮSTAIGOS ŪKINĖ IR KOMERCINĖ VEIKLA

7. Įstaiga gali užsiimti šia ūkine-komercine veikla:
7.1. .Naujo personalo atranka ir tarnybos parūpinimas – 74.50.00
7.2. Socialinio darbo veikla, nesusijusi su apgyvendinimu – 85.32.00
7.3. Kvalifikacijos tobulinimas – 80.42.30
7.4. Kita su žmonių sveikata susijusi veikla – 85.14.00
7.5. Kita niekur nepriskirta narystės organizacijų veikla 91.33.00
7.6. Mini įrenginių eksploatavimo veikla – 92.32.00
8. Licencijuojamą veiklą Įstaiga vykdo tik gavęs reikalingus leidimus (licencijas).

V SKIRSNIS. ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS

10. Savo veikloje vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais aktais, siekdama savo tikslų ir vykdydama uždavinius, Įstaiga turi šias teises:
10.1. Pirkti ar kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą ir juo disponuoti įstatymų, norminių aktų bei šių įstatų nustatyta tvarka.
10.2. Nustatyti savo vidaus organizacinę struktūrą.
10.3. Nustatyti darbo apmokėjimo tvarką, teikiamų paslaugų kainas, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus valstybės institucijų ar Kelmės savivaldybės priimtus norminius aktus jos turi būti teikiamos nemokamai arba privaloma laikytis šiais norminiais aktais reguliuojamų kainų. Sudarinėti tikslines sąmatas, turėti tam tikslui specialias sąskaitas.
10.4. Teikti mokamas ir nemokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus bei nustatyti jų kainas, jei LR galiojantys teisės aktai to nedraudžia.
10.5. Sutarta forma atsiskaityti už pateiktas medžiagas, atliktus darbus, ir suteiktas paslaugas.
10.6. Įstatymų, norminių aktų nustatyta tvarka naudotis bankų kreditais, įstatymams nedraudžiant gauti paskolas iš kitų subjektų, teikti bei gauti paramą, paveldėti pagal testamentą.
10.7. Užmegzti ryšius su vidaus ir užsienio partneriais, keistis specialistais, dalintis patirtimi ir kitaip bendradarbiauti.
10.8. Įstatymų nustatyta tvarka turėti bankų įstaigose atsiskaitomąją ir kitokias įstatymų nedraudžiamas sąskaitas.
10.9. Naudoti lėšas įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.
10.10. Skelbti konkursus priemonėms įgyvendinti.
10.11. Stoti į ne pelno organizacijų asociacijas, tarp jų ir tarptautines, bei dalyvauti jų veikloje.
10.12. Reorganizuotis, steigti įstatymų nustatyta tvarka ne pelno organizacijas, fondus, įmones.
10.13. Steigti filialus.
10.14. Sudaryti sutartis bei prisiimti kitus įsipareigojimus.
11. Vykdydama savo uždavinius ir naudodamasi išvardintomis teisėmis Įstaiga privalo:
11.1. Nenusižengti LR įstatymams, poįstatyminiams aktams, geriems papročiams ir bendražmogiškos moralės principams.
11.2. Siekti šiuose įstatuose numatytų savo tikslų, vykdyti uždavinius, šiam reikalui skirti ūkine-komercine veikla ir kitais teisėtais būdais įgytas lėšas.
11.3. Nustatyta tvarka vykdyti buhalterinę apskaitą.
11.4. Įstatymų numatytais atvejais ir tvarka teikti finansinę-buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės institucijoms bei Įstaigos dalininkams.
11.5. Mokėti mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.

 

VI SKIRSNIS. ĮSTAIGOS DALININKAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS

12. Dalininko teisė į Įstaigos dalį fiksuojama finansiniuose dokumentuose. Be to dalininkui yra išduodamas jo kapitalo dalį patvirtinantis dokumentas. Dalininko kapitalas gali būti didinamas tik papildomais įnašais bei perkainojant viešosios įstaigos turtą.
13. Įstaigos dalininkas turi tokias neturtines teises:
13.1. Dalyvauti ir balsuoti viešosios Įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose.
13.2. Susipažinti su Įstaigos dokumentais ir gauti Įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą.
13.3. Kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti Įstaigos visuotinio dalininku susirinkimo ir kitų Įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organu sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams.
13.4. Kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas uždrausti Įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius Įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius Įstaigos valdymo organo kompetencija.
13.4. Kitas įstatymuose numatytas neturtines teises
14. Įstaigos dalininkas turi tokias turtines teises.
14.1. Įstaigos dalininkas turi teise įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises (bet ne įnašą ar jo dalį).
14.2. Gauti likviduojamos Įstaigos turto dalį LR viešųjų įstaigų įstatymo numatyta tvarka bei įstatų 66 punkto nustatyta tvarka.
15. Asmuo, pageidaujantis tapti nauju Įstaigos dalininku, pateikia Įstaigos vadovui prašymą juo tapti. Prašyme turi būti nurodyti duomenys apie asmenį, pageidaujantį tapti Įstaigos dalininku (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė, fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), taip pat numatomas įnašas pinigais ar įnašo vertė, kuri nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Be to prašyme turi būti pareikštas pritarimas įstaigos veiklos tikslams. Kartu su prašymu turi būti pateikta turto vertinimo ataskaita, jei numatoma įnešti materialųjį ar nematerialųjį turtą.
16. Įstaigos vadovas, gavęs asmens, pageidaujančio tapti Įstaigos dalininku prašymą, turi per 30 dienų sušaukti visuotinį dalininkių susirinkimą naujam dalininkui priimti. Visuotiniame dalininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatomas naujų dalininkų priėmimas, dalininkų pritarimu gali dalyvauti asmenys, pageidaujantys tapti naujais dalininkais. Minėtiems asmenims nedalyvavus susirinkime, Įstaigos vadovas per 5 dienas turi juos informuoti apie visuotinio dalininkų susirinkimo priimtą sprendimą dėl naujų dalininkų.
17. Visuotiniam dalininkų susirinkimui nusprendus priimti naują dalininką, dalininku tapti pageidavęs asmuo tampa Įstaigos dalininku, perdavęs Įstaigai savo prašyme nurodytą įnašą.
18. Apie savo sprendimą perleisti Įstaigos dalininko teises dalininkas turi raštu pranešti Įstaigos vadovui, nurodydamas duomenis apie asmenį (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė, fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), kuriam ketina perleisti savo teises, o taip pat – perleidimo būdą ir numatomą sandorio datą. Apie gautą dalininko pranešimą Įstaigos vadovas per 5 dienas turi informuoti kitus dalininkus. Pirmenybės teisę perimti dalininko teises turi esami dalininkai.
19. Asmuo, įsigijęs dalininko teisęs, tampa įstaigos dalininku nuo jo įregistravimo Įstaigos dokumentuose. Įstaigos vadovas, gavęs dalininko teisių perleidimo sandorį patvirtinantį dokumentą per 3 darbo dienas turi atlikti naujo dalininko registravimą.
20. Apie tai, kad yra įregistruotas naujas Įstaigos dalininkas, Įstaigos vadovas per 5 dienas raštu turi informuoti Įstaigos dalininkus.

VII SKIRSNIS. PANAUDOS DAVĖJŲ TEISĖS

21. Panaudos davėjo turtinės teisės:
21.1. Atsiimti Įstaigai suteiktą turtą, pasibaigus panaudos sutarties galiojimui ar šią sutartį nutraukus kitokiais LR Įstatymuose nustatytais pagrindais.
22. Panaudos davėjas, kurio duotas turtas sudaro ne mažiau, kaip 1/4 Įstaigos kapitalo, turi tokias neturtines teises:
22.1. Gauti informaciją apie Įstaigos veiklą.
22.2. Apskųsti teismui Įstaigos visuotinio susirinkimo ir administracijos sprendimus, jeigu jie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams.

 

VIII SKIRSNIS. ĮSTAIGOS VISUOTINIS SUSIRINKIMAS

23. Įstaigos visuotinis susirinkimas yra aukščiausias jos valdymo organas.
24. Vienintelio įstaigos savininko sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams. Įstaigos vardu gali veikti įstaigos savininko įgaliotas asmuo.
25. Visuotinio susirinkimo kompetencijai priklauso:
26.1. Keisti viešosios įstaigos įstatus.
26.2. Nustatyti paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles.
26.3. Skirti ir atleisti Įstaigos vadovą, nustatyti jo darbo sutarties sąlygas.
26.4. Sudaryti kolegialius organus, jei tokie numatyti Įstaigos įstatuose.
26.5. Tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę.
26.6. Nustatyti informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie Įstaigos veiklą.
26.7. Priimti sprendimą dėl Įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo.
26.8. Priimti sprendimą dėl Įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo.
26.9. Priimti sprendimą pertvarkyti įstaigą.
26.10. Priimti sprendimą likviduoti Įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą.
26.11. Skirti ir atleisti likvidatorių, kai įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti viešąją įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas.
26.12. Nustatyti Įstaigos vidaus kontrolės tvarką.
26.13. Priimti sprendimą dėl Įstaigos audito ir rinkti audito įmonę.
26.14. Spręsti kitus Įstaigos įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.
27. 26.8, 26.9 ir 26.10 punktuose nurodyti visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma. – 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų. Kitais atvejais paprasta balsų dauguma.
28. Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Įstaigos dalininkai. Vienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą
29. Eilinį Įstaigos visuotinį susirinkimą sušaukia Įstaigos vadovas. Eilinis visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo ūkinių-finansinių metų pabaigos.
30. Įstaigos vadovas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos turi pranešti apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą viename iš Lietuvos Respublikos dienraščių (Lietuvos Rytas arba Respublika) arba raštu turi pranešti kiekvienam dalininkui ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos. Visuotinis susirinkimas gali būti sušaukiamas nesilaikant šio termino, jei su tuo raštiškai sutinka visi dalininkai. Dalininkų rašytiniai sutikimai turi būti pridėti kaip priedas prie visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo ir saugomi Įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka.
31. Visuotinis susirinkimas bet kada gali būti sušauktas ir Įstaigos dalininkų iniciatyva. Visuotinis susirinkimas gali būti sušauktas esant nemažiau kaip ½ dalininkų iniciatyvos, per 30 dienų iki susirinkimo pradžios, raštu pranešant apie tai visiems dalininkams.

IX SKIRSNIS. ĮSTAIGOS ADMINISTRACIJA

32. Skubią Įstaigos veiklą organizuoja ir vykdo administracijos vadovas – direktorius, kuris dirba, vadovaudamasis LR įstatymais, kt. norminiais aktais, Įstaigos savininko sprendimais, šiais įstatais bei savo darbo reglamentu.
33. Įstaigos administracijos vadovo kompetencija:
33.1. Suderinti su visuotiniu dalininkų susirinkimu ir nustatyti darbuotojų etatus, priimti į darbą bei atleisti iš darbo Įstaigos darbuotojus, nustatyta tvarka juos skatinti arba skirti drausmines nuobaudas.
33.2. Vadovauti Įstaigos pagrindinei ir komercinei-ūkinei veiklai, tvarkyti jos reikalus.
33.3. Atstovauti Įstaigai teisme, kitose institucijose.
33.4. Teikti klausimus svarstyti Įstaigos dalininkams.
33.5. Atidaryti ir uždaryti sąskaitas bankų įstaigose.
33.6. Nustatyti paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus bei jų apskaičiavimo taisykles, jeigu to nenustato Įstaigos dalininkai ir tai nenustatoma LR norminiais aktais.
33.7. Be įgaliojimo veikti Įstaigos vardu ar įgalioti kitus asmenis vykdyti jo kompetencijoje esančias funkcijas.
33.8. Nustatyti darbuotojų atlyginimų ir premijų dydžius.
33.9. Suderinęs su dalininkų susirinkimu, nustatyti vidaus organizacinę struktūrą.
33.10. Leisti įsakymus ir nurodymus, privalomus visiems darbuotojams.
33.11. Nustatyti vidaus tvarkos taisykles, parengti ir tvirtinti darbuotojų pareigines instrukcijas.
33.12. Vadovaujantis Įstaigos dalininkų sprendimu, naudoti ir skirstyti gautą pelną.

 

X SKIRSNIS. LĖŠOS IR JŲ PASKIRSTYMAS

34. Įstaigos lėšas sudaro nuosavos lėšos ir pelno rezervai.
35. Įstaigos pelno rezervas formuojamas iš tų pajamų (pelno), kurios investuotos ir skirtos jos svarbiausiems tikslams, pagrindinei ir komercinei-ūkiniai veiklai.
36. Įstaigos finansiniai ištekliai formuojami iš vidinių ir išorinių šaltinių:
36.1. Vidiniai finansavimo šaltiniai – amortizaciniai atskaitymai ir grynosios pajamos (pelnas), gautas už suteiktas paslaugas, atliktus darbus ir iš kt. ūkinės-komercinės veiklos. Amortizaciniai atskaitymai naudojami tik pagrindinių priemonių fiziniam ir moraliniam nusidėvėjimui atstatyti.
36.2. Išoriniai finansavimo šaltiniai – valstybės ir savivaldybių bei kitų joms priklausančių institucijų tiksliniai asignavimai; Lietuvoje ir užsienyje esančių fondų asignavimai; steigėjo įnašai, ir kitos steigėjo skiriamos lėšos; lėšos gautos kaip labdara, parama, aukos, dovanos, lėšos paliktos pagal testamentą; skolinto kapitalo bei kitos lėšos, numatytos Įstaigos dalininkų sprendimais.
37. Lėšoms, gaunamoms iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų bei fondų, panaudoti sudaroma išlaidų sąmata. Lėšoms, gaunamoms iš kitų šaltinių, panaudoti išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja lėšas suteikiantys subjektai.
38. Įstaiga lėšas, gautas kaip labdarą ar paramą, taip pat pagal testamentą, naudoja labdaros (paramos) teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai.
39. Labdaros arba paramos būdu bei pagal testamentą gautos lėšos ir iš valstybės bei savivaldybių biudžetų gautos lėšos laikomos Įstaigos atskirose lėšų sąskaitose.
40. Įstaigos pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau, kaip per 4 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos, prieš tai patvirtinus metinį balansą.
41. Sprendime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:
41.1. Balansinis pelnas.
41.2. Privalomi mokėjimai iš pelno.
41.3. Atskaitymai į pelno rezervų fondus.
41.4. Pelno panaudojimas kitiems tikslams.

 

XI SKIRSNIS. FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ

42. Pasibaigus ūkiniams metams, privalo būti patikrinta Įstaigos buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė. Tai atlieka revizorius arba auditorius.
43. Įstaigos visuotinio susirinkimo iniciatyva gali būti atliekama ir neeilinė revizija (auditas);
44. Revizorių (auditorių) skiria Įstaigos visuotinis susirinkimas. Revizoriumi (auditoriumi) negali būti Įstaigos darbuotojas.
45. Revizorius (auditorius) privalo:
45.1. Tikrinti Įstaigos metinę finansinę atskaitomybę ir kitus buhalterinės – finansinės veiklos dokumentus;
45.2. Atlikti bet kokius patikrinimus Įstaigos visuotinio susirinkimo pavedimu;
45.3. Artimiausiu laiku po atlikto patikrinimo pranešti Įstaigos administracijos vadovui bei visuotiniam susirinkimui apie visus patikrinimų metu nustatytus pažeidimus.
46. Įstaigos administracija privalo pateikti revizoriui (auditoriui) jo reikalaujamus buhalterinius – finansinius dokumentus.
47. Revizorius (auditorius) privalo saugoti Įstaigos paslaptis, kurias sužino kontroliuodamas Įstaigos veiklą.
48. Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti Įstaigos veiklą.
49. Įstaigos administracija privalo pateikti valstybės (savivaldybės) kontrolės institucijoms bei Įstaigos įstatuose nustatytiems finansinės veiklos kontrolės subjektams jų reikalaujamus įstaigos dokumentus.

XII SKIRSNIS. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA

50. Filialas yra Įstaigos padalinys, turintis atskirą buveinę ir administraciją. Filialas nėra juridinis asmuo ir veikia Įstaigos, kaip juridinio asmens, vardu pagal Įstaigos įstatus ir jos administracijos vadovui suteiktus įgaliojimus, kurie turi būti nurodyti filialo nuostatuose. Įstaigos filialų skaičius neribojamas.
51. Filialui leidžiama turėti subsąskaitą. Filialo turtas apskaitomas Įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje.
52. Sprendimus dėl Įstaigos filialų steigimo ir veiklos nutraukimo (likvidavimo) priima visuotinis susirinkimas.
53. Filialas registruojamas ir išregistruojamas įstatymų nustatyta tvarka.

 

XIII SKIRSNIS. ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA

55. Reorganizavimas – tai Įstaigos, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuotos Įstaigos visų teisių ir prievolių perėmėjai yra reorganizuojant įsteigtos naujos ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą viešosios įstaigos.
56. Įstaiga gali būti reorganizuojama tokiais būdais:
56.1. Jungiant ją su kita viešąja įstaiga.
56.2. Skaidant Įstaigą.
57. Reorganizuoti Įstaigą jungimo būdu galima:
57.1. Prie jos prijungiant kitas (vieną ar daugiau) viešąsias įstaigas, kurios, kaip juridiniai asmenys, baigia veiklą.
57.2. Iš Įstaigos ir kitų (kitos) viešųjų įstaigų, kurios visos, kaip juridiniai asmenys, baigia veiklą, įsteigiant naują viešąją įstaigą.
57.3. Įstaigą, kuri, kaip juridinis asmuo baigia veiklą, prijungiant prie kitos viešosios įstaigos.
58. Reorganizuoti Įstaigą skaidymo būdu galima:
58.1. Įstaigą, kuri baigia veiklą, išdalinant kitoms viešosioms įstaigoms, kurios tęsia veiklą.
58.2. Iš Įstaigos, kuri baigia savo veiklą, steigiant naujas viešąsias įstaigas.
59. Įstaigai reorganizuoti (ją jungiant arba skaidant) rengiamos reorganizavimo sąlygos. Juose nurodoma Įstaigos ir kitų kartu reorganizuojamų viešųjų įstaigų pavadinimai, adresai, reorganizavimo iniciatorius, reorganizavimo būdas, reorganizavimo pagrindimas, reorganizavimo terminai, inventorizacijos tvarka, turto vertinimas, prievolių ir dokumentų perėmėjai ir perėmimo terminai, Įstaigos ir kitų kartu reorganizuojamų viešųjų įstaigų administracijai ir ekspertams reorganizavimo laikotarpiu suteikiamos teisės ir pareigos. Kartu su reorganizavimo sąlygomis turi būti parengti po reorganizavimo veiksiančių viešųjų įstaigų įstatų projektai.
60. Reorganizavimo projektą tvirtina Įstaigos visuotinis susirinkimas ir po reorganizavimo veiksiančių viešųjų įstaigų visuotiniai (steigėjų) susirinkimai. Įstaigos visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti skirti ekspertai projekto ekspertizei. Ekspertai turi teisę gauti iš reorganizuojamos Įstaigos ir po jos veiksiančių viešųjų įstaigų bet kokią su tuo susijusią informaciją.
61. Įstaigos likvidavimo pagrindais gali būti:
61.1. Įstaigos visuotinio susirinkimo sprendimas, priimtas šių įstatų nustatyta tvarka.
61.2. Teismo sprendimas likviduoti Įstaigą už įstatymų nustatytus teisės pažeidimus.
61.3. Teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią Įstaigą. Šiuo atveju Įstaiga likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
62. Įstaigos visuotinis susirinkimas ar kita šių įstatų 61.2. ir 61.3. p. nustatyta institucija, nutarusi likviduoti Įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, Įstaigos inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos Įstaigos visuotinis susirinkimas ir įstaigos administracija netenka savo įgaliojimų, Įstaigos valdymo organų funkcijas atlieka likvidatorius.
63. Likvidatorius turi Įstaigos administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja likviduojamai Įstaigai valstybės valdžios ir valdymo institucijose, teisme ir kitais atvejais.
64. Įstaigos likvidatorius:
64.1. Sudaro likvidavimo laikotarpio pradžios Įstaigos finansinę atskaitomybę (likvidavimo balansą);
64.2. Atsiskaito su valstybe, savivaldybėmis ir socialinio draudimo įstaiga;
64.3. Baigia vykdyti prievoles, atsiradusias dėl žalos padarymo ir pagal anksčiau sudarytus Įstaigos sandorius, ir sudaro naujus sandorius pagal savo kompetenciją;
64.4. Likusį Įstaigos turtą perduoda dalininkams Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka;
64.5. Sudaro Įstaigos likvidavimo aktą.
64.6. Išregistruoja likviduotą Įstaigą įstatymų nustatyta tvarka.
65. Likvidatorius yra atsakingas Įstaigai, panaudos davėjams ir kitiems asmenims už nuostolius, kurie susidarė dėl jo kaltės.
66. Kai likviduojama Įstaiga atsiskaito su Valstybės, Valstybinio socialinio draudimo ir savivaldybės biudžetais bei kreditoriais, iš likusio jos turto ir lėšų Įstaigos dalininkams grąžinamas jo įnašas. Įstaigai panaudos pagrindu perduotas turtas grąžinamas panaudos davėjams.
67. Likus nepaskirstyto turto ar lėšų, jis perduodamas kitai ar kitoms ne pelno organizacijoms, kurias nustato institucija, nutarusi likviduoti Įstaigą.
68. Likviduotos Įstaigos dokumentai saugomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
69. Likviduojant Įstaigą, jos darbuotojai atleidžiami ir su jais atsiskaitoma darbo įstatymų nustatyta tvarka.

XIV SKIRSNIS. ĮSTATŲ KEITIMO IR PILDYMO TVARKA

70. Teisę pasiūlyti keisti ir papildyti šiuos įstatus turi Įstaigos administracijos vadovas ir visuotinis susirinkimas.
71. Šių įstatų pakeitimus ir papildymus tvirtina Įstaigos visuotinis susirinkimas.
72. Įstatų pakeitimai ir papildymai registruojami LR Viešųjų įstaigų įstatymo ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka. Jie įsigalioja nuo įregistravimo momento.

 

XIV SKIRSNIS. PRANEŠIMŲ SKELBIMO TVARKA

73. Įstaiga skelbia visus pranešimus dalininkams ir kitiems asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktų numatytais atvejais bei terminais, įteikdama pranešimus pasirašytinai, išsiųsdama registruotu laišku arba dienraštyje ÓLietuvos rytasŌ, kuriame taip pat skelbiami Įstaigos pranešimai, kuriuos teisės aktai įpareigoja skelbti spaudoje.
74. Už pranešimų paskelbimą atsako Įstaigos vadovas, priėmęs atitinkamą sprendimą arba įstatymų nustatyta tvarka įgaliotas asmuo.

XVI. SKIRSNIS. ĮSTAIGOS DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS PATEIKIMO DALINIKUI TVARKA

75. Dalininkui raštu pareikalavus, Įstaiga ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti dalininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: Įstaigos įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, Įstaigos veiklos ataskaitų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti susirinkimo sprendimai, kitų Įstaigos dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, jei šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties.
76. Dalininkas arba jų grupė, turintys daugiau kaip 1/2 Įstaigos turto ir pateikę Įstaigai jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais Įstaigos dokumentais. Informacija, kuri laikoma Įstaigos komercine (gamybine) paslaptimi (išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą viešą informaciją), nustato Įstaigos direktorius.
77. Atsisakymą pateikti dokumentus Įstaiga turi įforminti raštu, jeigu dalininkas to pareikalauja. Ginčus dėl dalininko teisės į informaciją sprendžia teismas.
78. Už komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
79. Už Įstaigos dokumentų ir kitos informacijos kopiją gali būti imamas mokestis, bet ne didesnis kaip 50 centų už A4 formato lapą.

 

S T E I G Ė J A I

Kelmės rajono savivaldybės
Meras Kostas Arvasevičius

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos
Centro tarybos įgaliotas asmuo
VšĮ Šiaulių ir Tauragės apskričių
Aklųjų ir silpnaregių tarybos
pirmininkas Alfonsas Navickis